- stūga
- ×stūgà sf. (4) NdŽ, KŽ 1. RtŽ, Ds, Km, Žb, Brž, Pn, Ut žr. stučka: Su kasnykais, su stūgõm ot gražu būdavo! Antš. Kokios gražios stū̃gos kasytė̃s[na] įpintos Ob. Surišk plaukus stūgelè Mrc. Prapuolė rūtelės ir šilko stūgẽlės (d.) Zr. 2. Upt juosta: Mūsų laikais tai bent stūgàs ausdavo – gražu pažiūrėt būdavo On. Stūgos, sidabru bei auksu austos, kurias seniau mergaitės ryšėjo NS345psl. ║ Bsg juostelė ar apvadas, siuvamas ant drabužio: Prie kepurių jiem stūgos rš. Andarokai ilgi ir platūs, apačioj stūgelýtėm apsiūti Užp. Daugeliui eilinių kazokų, pasižymėjusių sukilimo metu, antpečiuose užsiuvo stūgeles (laipsnį žyminčias juosteles) rš. ║ pailga skiautė, brizgas: Kaip nevatnai suplyšo marškiniai – stūgõm Sdk. Atplėšk iš audeklo stūgą – ir bus raištis Dgl. | Pradėjo krist pienas stūgõm [melžiant] Ob. 3. NdŽ audinio rašto išilga juosta, dryžis: Tai graži marška visokiom stūgõm! Vžns. 4. NdŽ stula: Ir atejo kunigėlis, tada vinčiavojo, užsidėjo baltą stūgą ant savo petelių ir sumainė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(PnmR).
Dictionary of the Lithuanian Language.